|
| 1 |
|
| Dievas tarė Jokūbui: ‘‘Kelkis ir eik į Betelį, ir apsistok ten; pastatyk aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai bėgai nuo savo brolio Ezavo’‘. |
|
| 2 |
|
| Jokūbas įsakė saviesiems ir visiems, buvusiems su juo: ‘‘Pašalinkite svetimus dievus, kurie yra tarp jūsų, apsivalykite ir pakeiskite drabužius! |
|
| 3 |
|
| Eikime į Betelį, ten pastatysiu aukurą Dievui, kuris mane išklausė pavojuje ir buvo su manimi kelyje, kuriuo aš ėjau!’‘ |
|
| 4 |
|
| Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos jie turėjo, ir auskarus, o Jokūbas juos užkasė po ąžuolu prie Sichemo. |
|
| 5 |
|
| Jie iškeliavo, ir siaubas nuo Dievo apėmė aplinkinius miestus, kad niekas nedrįso vytis Jokūbo sūnų. |
|
| 6 |
|
| Taip Jokūbas ir visi su juo esantys žmonės atėjo į Lūzą, dar vadinamą Beteliu, kuri yra Kanaano šalyje. |
|
| 7 |
|
| Ten jis pastatė aukurą ir tą vietą pavadino El Betelis, nes ten jam pasirodė Dievas, kai jis bėgo nuo savo brolio veido. |
|
| 8 |
|
| Ten mirė Debora, Rebekos auklė, ir buvo palaidota prie Betelio po ąžuolu, kurį pavadino Raudos ąžuolu. |
|
| 9 |
|
| Dievas vėl pasirodė Jokūbui, kai jis atvyko iš Mesopotamijos, ir jį palaimino. |
|
| 10 |
|
| Ir Dievas tarė jam: ‘‘Tavo vardas Jokūbas, bet tu nebesivadinsi Jokūbu. Tavo vardas bus Izraelis! |
|
| 11 |
|
| Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir dauginkis! Tauta ir daugelis tautų atsiras iš tavęs, ir karaliai išeis iš tavo strėnų! |
|
| 12 |
|
| Tą žemę, kurią daviau Abraomui ir Izaokui, atiduosiu tau ir po tavęs duosiu tavo palikuonims’‘. |
|
| 13 |
|
| Tada Dievas pasitraukė nuo jo iš tos vietos, kur su juo kalbėjo. |
|
| 14 |
|
| Jokūbas pastatė akmeninį paminklą toje vietoje, kur Dievas kalbėjo su juo, išliejo ant jo geriamąją auką ir aliejaus. |
|
| 15 |
|
| Jokūbas pavadino tą vietą, kur Dievas su juo kalbėjo, Beteliu. |
|
| 16 |
|
| Iš Betelio jie keliavo toliau. Nepasiekus Efratos, Rachelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus. |
|
| 17 |
|
| Jai esant gimdymo kančiose, pribuvėja jai tarė: ‘‘Nebijok! Ir šį kartą turėsi sūnų’‘. |
|
| 18 |
|
| Kai jos siela buvo beatsiskirianti, nes ji buvo prie mirties, ji pavadino jį Ben Oniu, bet tėvas jį pavadino Benjaminu. |
|
| 19 |
|
| Ir Rachelė mirė ir buvo palaidota prie kelio, einančio į Efratą, tai yra Betliejų. |
|
| 20 |
|
| Jokūbas pastatė ant jos kapo paminklą; tas Rachelės kapo paminklas tebestovi iki šios dienos. |
|
| 21 |
|
| Izraelis keliavo toliau ir apsistojęs pasistatė palapines anapus Edero bokšto. |
|
| 22 |
|
| Izraeliui gyvenant anoje šalyje, Rubenas miegojo su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis tai sužinojo. Jokūbo sūnų buvo dvylika. |
|
| 23 |
|
| Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas. |
|
| 24 |
|
| Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas. |
|
| 25 |
|
| Rachelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Neftalis. |
|
| 26 |
|
| Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Šitie yra Jokūbo sūnūs, gimę jam Mesopotamijoje. |
|
| 27 |
|
| Jokūbas atėjo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, į Kirjat Arbos miestą, tai yra Hebroną, kur Abraomas ir Izaokas buvo ateiviai. |
|
| 28 |
|
| Izaokas sulaukė šimto aštuoniasdešimties metų. |
|
| 29 |
|
| Ir Izaokas atidavė savo dvasią, ir mirė, ir susijungė su savo tauta, būdamas senas ir pasisotinęs gyvenimu. Jį palaidojo jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas. |
|
|
|
|