|
| 1 |
|
| Tada Elifazas Temanas atsakydamas tarė: |
|
| 2 |
|
| „Argi gali žmogus būti Dievui naudingas? Žinoma, išmintingas žmogus gali būti naudingas sau. |
|
| 3 |
|
| Ką Visagalis gauna, jei tu teisus? Kokia jam nauda, jei tu gyveni be priekaištų? |
|
| 4 |
|
| Argi jis dėl tavo pamaldumo tave kaltina ir stoja su tavimi į teismą? |
|
| 5 |
|
| Argi ne dėl to, kad didelis tavo nedorumas, kad tavo nuodėmėms nėra galo? |
|
| 6 |
|
| Juk tu neteisingai pasilaikydavai savo brolių užstatą, apnuogindavai juos, nuvilkdavai jiems drabužius. |
|
| 7 |
|
| Pavargusiam neduodavai vandens atsigerti, išalkusiam atsisakydavai duoti duonos. |
|
| 8 |
|
| Tarsi stipriajam priklausytų žemė ir tik išrinktieji joje tegyventų! |
|
| 9 |
|
| Išvarydavai našles tuščiomis rankomis, atstumdavai našlaičių rankas. |
|
| 10 |
|
| Todėl spąstai ir supa tave iš visų pusių, tave apima ūmus siaubas |
|
| 11 |
|
| arba tokia tamsa, kad negali matyti, ir potvynis tave skandina. |
|
| 12 |
|
| Argi Dievas negyvena dangaus aukštybėse? Pažvelk į aukščiausias žvaigždes! Kokios jos didingos! |
|
| 13 |
|
| O tu sakai: ‘Ką Dievas gali žinoti? Jį slepia tamsus debesis. Kaip jis gali mus teisti? |
|
| 14 |
|
| Debesys jį taip dengia, kad jis nebemato, ir vaikšto jis ant dangaus skliauto’. |
|
| 15 |
|
| Argi laikysiesi senojo kelio, kurį nedori vyrai pramynė? |
|
| 16 |
|
| Pirma laiko juos pagavo mirtis, tarsi potvynis nunešė pastatą. |
|
| 17 |
|
| Dievui jie sakė: ‘Atstok nuo mūsų!’ ir: ‘Ką gãli Visagalis mums padaryti?’ |
|
| 18 |
|
| Tačiau jis pripildė jų namus gėrybių! (Nedorėlių galvosena man atstumianti!) |
|
| 19 |
|
| Teisieji, tai matydami, džiaugiasi; nekaltieji iš jų tyčiojasi: |
|
| 20 |
|
| ‘Iš tikrųjų jų turtai sunaikinti, o likučius prarijo ugnis’. |
|
| 21 |
|
| Susitaikyk su Dievu ir būk ramus; šitaip sulauksi gero. |
|
| 22 |
|
| Priimk pamokymą iš jo lūpų ir dėkis jo žodžius į širdį. |
|
| 23 |
|
| Sugrįžk nusižeminęs pas Visagalį, pašalink neteisingumą iš savo palapinių, |
|
| 24 |
|
| elkis su auksu kaip su dulkėmis ir su Ofyro auksu kaip su upės vagos akmenėliais. |
|
| 25 |
|
| Tebūna Visagalis tavo auksas, tebūna jis tau brangus sidabras! |
|
| 26 |
|
| Tada džiūgausi Visagalyje ir pakelsi veidą į Dievą. |
|
| 27 |
|
| Kai melsiesi jam, jis tave išklausys, ir savo įžadus įvykdysi. |
|
| 28 |
|
| Ką nuspręsi daryti, tai įvyks, ir tavo takas bus apšviestas. |
|
| 29 |
|
| Juk Dievas pažemina išdidžiuosius, bet išgelbsti kukliuosius. |
|
| 30 |
|
| Net kaltąjį jis gelbės; dėl savo rankų švarumo jis bus išgelbėtas“. |
|
|
|
|