Biblija Arba Šventasis 2012
|
| 1 |
| Tada Jobas atsakydamas tarė: |
| 2 |
| „Kaip tu padėjai bejėgiam žmogui ir palaikei ranką netekusiam jėgų! |
| 3 |
| Kaip tu patarinėjai neišmintingam žmogui ir davei daug gerų patarimų! |
| 4 |
| Kieno patariamas tu tarei žodžius ir kieno alsavimas išėjo iš tavęs? |
| 5 |
| Mirusiųjų šešėliai dreba po žeme, vandenys ir jų gyvūnai apimti baimės. |
| 6 |
| Nuogas gùli prieš Dievą Šeolas, uždangos neturi Prapulties vieta. |
| 7 |
| Dievas išskleidžia šiaurinį skliautą virš tuštumos, pakabina žemę ant nieko. |
| 8 |
| Jis uždaro lietaus vandenis savo debesyse, tačiau nuo jų debesys neperplyšta. |
| 9 |
| Jis paslepia mėnulio veidą, išskleisdamas virš jo savo debesį. |
| 10 |
| Jis nubrėžė ratą ant vandenų paviršiaus, užbrėžė ribą tarp šviesos ir tamsos. |
| 11 |
| Dangaus skliauto stulpai dreba, apstulbinti griausmingo jo pagrūmojimo. |
| 12 |
| Savo galybe jis nutildė jūrą, savo sumanumu sunaikino pabaisą Rahabą. |
| 13 |
| Jo vėjas iššlavė padanges, jo ranka pervėrė suktąjį slibiną. |
| 14 |
| Tai tik jo galybės užuominos, mes tik jos šnabždesį teišgirstame. Kas gali suprasti jo galybės griausmą?“ |
| Išsaugoti užrašus |
https://beblia.bible:81/BibleAudio/lithuanian2012/job/026.mp3
42
26