|
| 1 |
|
| Juk yra sidabro kasyklų ir vietų auksui plauti. |
|
| 2 |
|
| Geležis išgaunama iš žemės, o varis sodrinamas iš rūdos. |
|
| 3 |
|
| Žmonės įveikia tamsą ir kasa žemės gelmėse rūdą niūrioje tamsoje. |
|
| 4 |
|
| Įrengia kasyklas toli nuo gyvenvietės; tuo keliu nekeliauja niekas, toli nuo žmonių jie darbuojasi, kybodami ant virvių. |
|
| 5 |
|
| Žemės, iš kurios ateina duona, gelmės tarsi ugnies nuniokotos. |
|
| 6 |
|
| Jos akmenyse slypi safyrai, o dulkės turi aukso. |
|
| 7 |
|
| Kelio į ten nežino joks plėšrus paukštis, sakalo akis jo nėra mačiusi. |
|
| 8 |
|
| Išdidūs žvėrys nėra per jį mynę takų, liūtas nėra juo vaikščiojęs. |
|
| 9 |
|
| Žmogus susidoroja su titnagu, išgriauna kalnus iš pamatų, |
|
| 10 |
|
| prakerta tunelius uolose. Jo akis pastebi visa, kas brangu, |
|
| 11 |
|
| ištiria upių šaltinius, visokias paslaptis išsiaiškina. |
|
| 12 |
|
| Bet iš kur ateina išmintis? Kur slypi suvokimo galia? |
|
| 13 |
|
| Kaip žmogui rasti į ją kelią, jei gyvųjų krašte jos nėra? |
|
| 14 |
|
| Bedugnė sako: ‘Čia jos nėra!’ Jūra sako: ‘Aš jos neturiu!’ |
|
| 15 |
|
| Už auksą jos negalima nupirkti, jos kainos sidabru negalima pasverti. |
|
| 16 |
|
| Ji neįperkama nei už auksą iš Ofyro, nei už brangiuosius oniksus, nei už safyrus. |
|
| 17 |
|
| Auksas ir stiklas jai neprilygsta, nė į auksinius indus ji neišmainoma. |
|
| 18 |
|
| Koralo ir krištolo neverta nė minėti, nes išminties kaina viršija net perlus. |
|
| 19 |
|
| Etiopijos topazas negali su ja lygintis, net gryniausiu auksu negalima jos atsverti. |
|
| 20 |
|
| Tad iš kur ateina išmintis? Kur supratimo buveinė? |
|
| 21 |
|
| Nuo visų gyvųjų akių ji uždengta, nuo padangių paukščių ji paslėpta. |
|
| 22 |
|
| Prapultis ir Mirtis sako: ‘Savo ausimis tik gandą apie ją tegirdėjome’. |
|
| 23 |
|
| Vien Dievas kelią į ją težino, tik jis težino jos buveinę. |
|
| 24 |
|
| Juk jis mato žemės pakraščius ir stebi visa po dangumi. |
|
| 25 |
|
| Kai jis davė vėjams jėgą ir padalijo vandenis pagal saiką, |
|
| 26 |
|
| kai davė lietui įstatus ir nustatė kelią perkūnijai, |
|
| 27 |
|
| tada jis matė ją ir jos vertę, ištyrė ją ir davė jai vietą. |
|
| 28 |
|
| O žmogui jis tarė: ‘Tikėk manimi, pagarbi Viešpaties baimė yra išmintis, o vengimas pikta – protas’“. |
|
|
|
|