|
| 1 |
|
| ‘‘Ar žinai kalnų ožių atsivedimo laiką? Ar stebėjai stirnų gimimą? |
|
| 2 |
|
| Ar gali suskaičiuoti jų nėštumo mėnesius ir ar žinai laiką, kada jos atsives? |
|
| 3 |
|
| Jos susiriečia, dejuoja ir atsiveda vaikų. |
|
| 4 |
|
| Jų jaunikliai, sustiprėję ir užaugę atvirame lauke, atsiskiria ir nebesugrįžta. |
|
| 5 |
|
| Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius? |
|
| 6 |
|
| Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau. |
|
| 7 |
|
| Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi. |
|
| 8 |
|
| Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų. |
|
| 9 |
|
| Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių? |
|
| 10 |
|
| Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave? |
|
| 11 |
|
| Ar pasitikėsi juo ir jo didele jėga? Ar paliksi jam savo darbą? |
|
| 12 |
|
| Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą? |
|
| 13 |
|
| Ar tu davei povui gražius sparnus ir plunksnas bei sparnus stručiui? |
|
| 14 |
|
| Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti. |
|
| 15 |
|
| Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris sumindyti. |
|
| 16 |
|
| Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui, |
|
| 17 |
|
| nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo. |
|
| 18 |
|
| Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio. |
|
| 19 |
|
| Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais? |
|
| 20 |
|
| Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus. |
|
| 21 |
|
| Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį. |
|
| 22 |
|
| Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo. |
|
| 23 |
|
| Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai, |
|
| 24 |
|
| jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui. |
|
| 25 |
|
| Trimitams pasigirdus, jis žvengia: Y-ha-ha! Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą. |
|
| 26 |
|
| Ar tavo išmintimi pakyla sakalas, išskleidžia savo sparnus ir skrenda link pietų? |
|
| 27 |
|
| Ar tavo įsakymu sklando erelis ir krauna savo lizdą aukštumose? |
|
| 28 |
|
| Jis gyvena ant aukščiausios uolos neprieinamoje vietoje. |
|
| 29 |
|
| Iš ten jis dairosi grobio, jo akys pamato jį iš tolo. |
|
| 30 |
|
| Jo jaunikliai geria kraują; kur yra žuvusių, ten ir jis’‘. |
|
|
|
|