|
| 1 |
|
| Atsakydamas Jobui, VIEŠPATS sakė: |
|
| 2 |
|
| „Argi priekaištų ieškotojas bylinėsis su Visagaliu? Kas ginčijasi su Dievu, tas turi atsakyti“. |
|
| 3 |
|
| Tada, Jobas atsakydamas VIEŠPAČIUI, tarė: |
|
| 4 |
|
| „Esu menkutis! Ką galiu tau atsakyti? Ranka užsiimu burną. |
|
| 5 |
|
| Kartą jau kalbėjau, tad nebekalbėsiu, net dusyk, tad daugiau to nebedarysiu“. |
|
| 6 |
|
| Tada VIEŠPATS kreipėsi į Jobą iš audros tardamas: |
|
| 7 |
|
| „Susijuosk diržu strėnas kaip vyras; aš tave klausiu, o tu man atsakyk! |
|
| 8 |
|
| Argi paneigsi net mano teisingumą? Nejau mane pasmerksi, kad pats būtum pateisintas? |
|
| 9 |
|
| Argi tavo ranka kaip Dievo ir gali̇̀ griausti tokiu balsu kaip jis? |
|
| 10 |
|
| Jei taip, pasipuošk didybe ir orumu, apsirenk garbe ir spindesiu. |
|
| 11 |
|
| Duok valią savo pykčio įniršiui, pažvelk į kiekvieną išdidų žmogų ir jį pažemink. |
|
| 12 |
|
| Taip, pažvelk į kiekvieną išdidų žmogų, pažemink jį; sutrypk nedorėlius, kur jų yra. |
|
| 13 |
|
| Palaidok juos visus drauge žemėje, užrakink juos tamsiajame mirusiųjų pasaulyje. |
|
| 14 |
|
| Tada ir aš pripažinsiu, kad tavo dešinė gali tave išgelbėti. |
|
| 15 |
|
| Pagalvok apie begemotą, kurį padariau kaip ir tave; jis ėda žolę it jautis. |
|
| 16 |
|
| Jo jėga šlaunyse, jo galybė pilvo raumenyse. |
|
| 17 |
|
| Savo uodegą jis padaro kietą kaip kedras, jo šlaunų raumenys suausti į viena. |
|
| 18 |
|
| Jo kaulai tarsi vario vamzdžiai, galūnės tarsi geležies lazdos. |
|
| 19 |
|
| Jis pirmas tarp didžiųjų Dievo darbų; tik jo Kūrėjas gali ištraukti prieš jį kalaviją. |
|
| 20 |
|
| Juk žolė̃s jam duoda kalnai, kur žaidžia visi laukų žvėrys. |
|
| 21 |
|
| Po lotosu jis guli, pelkės nendrių prieglaudoje. |
|
| 22 |
|
| Lotosas globia jį ūksme, upelio gluosniai jį gaubia. |
|
| 23 |
|
| Net kai upė patvinsta, jis neišsigąsta; išlieka ramus, nors Jordanas tekėtų į nasrus. |
|
| 24 |
|
| Kas gali pagauti jį kabliu ar perverti jo šnerves vąšu? |
|
| 25 |
|
| Argi gali̇̀ pagauti meškere Leviataną, ar surišti jo nasrus virve? |
|
| 26 |
|
| Argi gali̇̀ įverti virvę jam į šnerves, kabliu perdurti nasrus? |
|
| 27 |
|
| Argi jis maldaus tavęs, kad paleistum, gerinsis tau švelniais žodžiais? |
|
| 28 |
|
| Argi jis sudarys sandorą su tavimi, ar priimsi jį kaip amžiną vergą? |
|
| 29 |
|
| Argi žaisi su juo kaip su paukščiu, ar laikysi jį pririštą savo merginų pramogai? |
|
| 30 |
|
| Argi derėsis dėl jo prekiautojai, ar išsidalys jį pirkliai? |
|
| 31 |
|
| Argi gali̇̀ prismaigstyti jam odą žeberklų, ar galvą žūklės iečių? |
|
| 32 |
|
| Kartą kėlęs prieš jį ranką, atmink kovą ir daugiau nebebandyk! |
|
|
|
|