|
| 1 |
|
| Jobas atsakydamas tarė: |
|
| 2 |
|
| ‘‘Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą? |
|
| 3 |
|
| Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio. |
|
| 4 |
|
| Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę? |
|
| 5 |
|
| Jis perkelia kalnus nepastebimai, rūstaudamas juos sunaikina. |
|
| 6 |
|
| Jis sudrebina žemę ir supurto jos stulpus. |
|
| 7 |
|
| Jis įsako saulei, ir ji nepateka, ir žvaigždes užantspauduoja. |
|
| 8 |
|
| Jis vienas ištiesė dangus ir žingsniuoja jūros bangomis. |
|
| 9 |
|
| Jis padarė Grįžulo ratus, Orioną ir Sietyną bei Pietų skliauto žvaigždynus. |
|
| 10 |
|
| Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų. |
|
| 11 |
|
| Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau. |
|
| 12 |
|
| Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’ |
|
| 13 |
|
| Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį. |
|
| 14 |
|
| Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius? |
|
| 15 |
|
| Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją. |
|
| 16 |
|
| Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso. |
|
| 17 |
|
| Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties; |
|
| 18 |
|
| Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių. |
|
| 19 |
|
| Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis? |
|
| 20 |
|
| Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų. |
|
| 21 |
|
| Aš esu nekaltas. Bet nebenoriu pažinti savo sielos ir niekinu savo gyvybę. |
|
| 22 |
|
| Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’. |
|
| 23 |
|
| Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų. |
|
| 24 |
|
| Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis? |
|
| 25 |
|
| Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero. |
|
| 26 |
|
| Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį. |
|
| 27 |
|
| Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’, |
|
| 28 |
|
| tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu. |
|
| 29 |
|
| Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis? |
|
| 30 |
|
| Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas, |
|
| 31 |
|
| Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi. |
|
| 32 |
|
| Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą. |
|
| 33 |
|
| Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas. |
|
| 34 |
|
| O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų. |
|
| 35 |
|
| Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra’‘. |
|
|
|
|