|
| 1 |
|
| Dovydo, jam apsimetus pamišėliu prieš Abimelechą ir, kai šis jį išvarė, pasitraukus. |
|
| 2 |
|
| Visuomet VIEŠPATĮ garbinsiu, jo šlovė nuolat bus mano lūpose. |
|
| 3 |
|
| Aš didžiuojuosi VIEŠPAČIU; romieji girdės tai ir džiaugsis. |
|
| 4 |
|
| Skelbkite su manimi VIEŠPATIES didybę, aukštinkime jo vardą drauge! |
|
| 5 |
|
| Kreipiausi į VIEŠPATĮ, ir jis man atsakė, išgelbėjo iš visų mano baimių. |
|
| 6 |
|
| Pažvelkite į jį ir pralinksmėkite; niekada jums nereikės kęsti gėdos. |
|
| 7 |
|
| Vargšas šaukėsi, ir VIEŠPATS išgirdo, iš visų vargų išgelbėjo. |
|
| 8 |
|
| VIEŠPATIES angelas saugo tuos, kurie jo pagarbiai bijo, ir juos gelbsti. |
|
| 9 |
|
| Išbandykite ir patirkite patys, koks geras VIEŠPATS. Laimingas žmogus, kuris randa pas jį užuovėją! |
|
| 10 |
|
| Pagarbiai bijokite VIEŠPATIES, visi jo šventieji, nes kas pagarbiai jo bijo, tas nieko nestokoja! |
|
| 11 |
|
| Net liūtukai kenčia skurdą ir alkį, o einantiems pas VIEŠPATĮ nieko netrūksta. |
|
| 12 |
|
| Ateikite, vaikai, klausykitės manęs; aš mokysiu jus pagarbios VIEŠPATIES baimės. |
|
| 13 |
|
| Kas iš jūsų trokšta gyvenimo ir geidžia daug metų ir laimės? |
|
| 14 |
|
| Tad saugok liežuvį nuo pikta ir lūpas nuo apgaulės. |
|
| 15 |
|
| Venk pikta ir daryk gera, siek taikos iš visos širdies. |
|
| 16 |
|
| VIEŠPATIES akys žvelgia į teisiuosius, jo ausys girdi jų šauksmą. |
|
| 17 |
|
| VIEŠPATS priešinasi nedorėliams, kad išnaikintų žemėje jų atminimą. |
|
| 18 |
|
| Šaukiasi teisieji pagalbos, VIEŠPATS klausosi ir išgelbsti juos iš visų vargų. |
|
| 19 |
|
| VIEŠPATS arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius. |
|
| 20 |
|
| Daugel vargų ištinka teisųjį, bet VIEŠPATS išgelbsti iš jų visų. |
|
| 21 |
|
| Jis saugo visus jo kaulus, nė vienas jų nebus sulaužytas. |
|
| 22 |
|
| Nelabumas varo į mirtį nedorėlį; teisiojo priešai bus nubausti. |
|
| 23 |
|
| VIEŠPATS atperka savo tarnų gyvastį; kas ieško jo užuovėjos, tas bus išgelbėtas. |
|
|
|
|