|
| 1 |
|
| Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis senais laikais. |
|
| 2 |
|
| Pagonis išvarei, o juos įsodinai; išnaikinai tautas, o juos išaukštinai. |
|
| 3 |
|
| Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai! |
|
| 4 |
|
| Tumano Karalius ir Dievas, Tu teiki pergalę Jokūbui. |
|
| 5 |
|
| Su Tavo pagalba prispausime savo priešus, Tavo vardu mindysime tuos, kurie kyla prieš mus. |
|
| 6 |
|
| Ne savo lanku pasitikėsiu, ne mano kardas išgelbės mane. |
|
| 7 |
|
| Tu išgelbėjai mus nuo mūsų priešų, mus nekenčiančius sugėdinai. |
|
| 8 |
|
| Dievu giriamės per dieną ir Tavo vardą šlovinsime per amžius. |
|
| 9 |
|
| Bet Tu mus atstūmei, pažeminti leidai ir su mūsų kariuomene nebeišeini. |
|
| 10 |
|
| Tu priverti mus trauktis nuo priešų, kurie nekenčia mūsų ir išnaudoja mus. |
|
| 11 |
|
| Kaip pjautinas avis atidavei mus, tarp pagonių išblaškei. |
|
| 12 |
|
| Savo tautą pardavei už nieką; nepraturtėjai tuo, ką už ją gavai. |
|
| 13 |
|
| Padarei mus paniekinimu kaimynams, pajuoka ir patyčiomis tiems, kurie aplinkui mus. |
|
| 14 |
|
| Padarei mus priežodžiu pagonims, tautos kraipo galvas dėl mūsų. |
|
| 15 |
|
| Nuolatos man prieš akis mano panieka ir rausta iš gėdos veidas |
|
| 16 |
|
| dėl priekaištų ir užgaulių žodžių, dėl priešo ir keršytojo. |
|
| 17 |
|
| Visa tai užgriuvo mus, nors Tavęs nepamiršome, sandoros su Tavimi nepažeidėme. |
|
| 18 |
|
| Mūsų širdis neatsitraukė nuo Tavęs, mūsų žingsniai nebuvo nuo Tavo kelių nukrypę, |
|
| 19 |
|
| kai leidai mus naikinti tyruose ir apdengei mirties šešėliu. |
|
| 20 |
|
| Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą, |
|
| 21 |
|
| argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis! |
|
| 22 |
|
| Dėl Tavęs esame visą dieną žudomi, laikomi tarsi pjauti paskirtos avys. |
|
| 23 |
|
| Kelkis! Kodėl miegi, Viešpatie? Pakilk, neatstumk amžinai! |
|
| 24 |
|
| Kodėl slepi savo veidą, pamiršti mūsų vargą ir priespaudą? |
|
| 25 |
|
| Mūsų siela parkritusi į dulkes; mūsų kūnas parblokštas žemėn. |
|
| 26 |
|
| Pakilk, padėk mums! Išgelbėk mus dėl savo gailestingumo. |
|
|
|
|