Egiptui apie Egipto valdovo faraono Nekojo kariuomenę, kuri stovėjo ties Karkemišu prie Eufrato ir kurią sumušė Babilono karalius Nebukadnecaras ketvirtais Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo metais.
Kodėl matau juos klaiko apimtus? Jie traukiasi atgal! Sutriuškintos galiūnų gretos, jie bėga kiek įkabindami, atgal nesidairydami. Siaubas visur, – tai VIEŠPATIES žodis! –
Tačiau ši diena – Viešpaties, Galybių DIEVO, atpildo diena, kai jis atmokės savo priešams. Kalavijas ris, bus pasotintas ir girtas nuo jų kraujo, nes Viešpats, Galybių DIEVAS, švenčia auką šiaurės krašte, prie Eufrato upės.
Praneškite Egipte, paskelbkite Migdole, paskelbkite Nofe ir Tachpanhese! Sakykite: „Stok į gretas! Būk pasirengęs gintis!“ Kalavijas jau ryja visus aplink tave.
„Kaip aš gyvas, – sako Karalius, kurio vardas Galybių VIEŠPATS, – kaip tikrai Taboras yra tarp kalnų ir kaip Karmelis – prie jūros, taip tikrai tai įvyks.
Net samdiniai jo gretose – kaip garde penėti veršiai. Ir jie atsuko nugarą, savo gretų negindami, drauge pabėgo, nes jiems atėjo pavojaus diena, užklupo bausmės laikas.
Aš atiduosiu juos į rankas tiems, kurie ieško jų gyvybės, į rankas Babilono karaliui Nebukadnecarui ir jo pareigūnams. Po to Egiptas bus vėl gyvenamas kaip senovėje“, – tai VIEŠPATIES žodis.
„O tu, mano tarne Jokūbai, nebijok, nenuogąstauk, Izraeli nes, tikėk manimi, aš išgelbėsiu tave iš tolimosios vietos, tavo palikuonis iš tremties krašto! Tada Jokūbas sugrįš ir ras ramybę, gyvens saugiai, ir nebus kam jo gąsdinti.
Taigi tu, mano tarne Jokūbai, nebijok, – tai VIEŠPATIES žodis, – nes aš su tavimi! Padarysiu galą visoms tautoms, kuriose tave išblaškiau, bet tau galo nepadarysiu. Tačiau ir nebausto tavęs nepaliksiu, nuplaksiu tave pagal teisingą saiką“.