|
| 1 |
|
| Ašžmogus, patyręs vargą nuo Jo rūstybės lazdos. |
|
| 2 |
|
| Jis atvedė mane į tamsybę, o ne į šviesą. |
|
| 3 |
|
| Jis laiko ištiesęs savo ranką prieš mane visą dieną. |
|
| 4 |
|
| Jis pasendino mano kūną ir odą, sulaužė kaulus. |
|
| 5 |
|
| Jis apsupo mane kartybe ir vargu, |
|
| 6 |
|
| perkėlė į tamsą kaip mirusį. |
|
| 7 |
|
| Jis uždarė man duris ir apkalė mane sunkiomis grandinėmis. |
|
| 8 |
|
| Aš šaukiu ir meldžiuosi, bet Jis neatsako į mano maldą. |
|
| 9 |
|
| Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis ir mano takus iškraipė. |
|
| 10 |
|
| Jis tykojo manęs kaip lokys, kaip liūtas lindynėje. |
|
| 11 |
|
| Jis mane paklaidino, sudraskė ir paliko vienišą. |
|
| 12 |
|
| Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu |
|
| 13 |
|
| ir pervėrė mano širdį strėlėmis. |
|
| 14 |
|
| Aš tapau pajuoka visai savo tautai, apie mane jie dainuoja per dieną. |
|
| 15 |
|
| Jis pasotino mane kartybėmis ir girdė metėlėmis. |
|
| 16 |
|
| Jis išlaužė mano dantis į žvyrą, užpylė mane pelenais. |
|
| 17 |
|
| Neturiu ramybės ir nežinau, kas yra gerovė. |
|
| 18 |
|
| Aš tariau: ‘‘Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo’‘. |
|
| 19 |
|
| Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį. |
|
| 20 |
|
| Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje. |
|
| 21 |
|
| Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties. |
|
| 22 |
|
| Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė. |
|
| 23 |
|
| Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė. |
|
| 24 |
|
| Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo. |
|
| 25 |
|
| Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems. |
|
| 26 |
|
| Gera yra turėti viltį ir kantriai laukti Viešpaties išgelbėjimo, |
|
| 27 |
|
| gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės. |
|
| 28 |
|
| Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta. |
|
| 29 |
|
| Jis paliečia dulkes savo burna: ‘‘Galbūt dar yra vilties’‘. |
|
| 30 |
|
| Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka, |
|
| 31 |
|
| nes Viešpats neatstumia amžiams. |
|
| 32 |
|
| Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos. |
|
| 33 |
|
| Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto. |
|
| 34 |
|
| Kai mindžioja kojomis belaisvius, |
|
| 35 |
|
| kai Aukščiausiojo akivaizdoje pamina žmogaus teises, |
|
| 36 |
|
| kai iškraipo žmogaus bylą, Viešpats tam nepritaria. |
|
| 37 |
|
| Kas gali sakyti, kad įvyksta ir tai, ko Viešpats neįsako? |
|
| 38 |
|
| Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta? |
|
| 39 |
|
| Kodėl žmogus skundžiasi, baudžiamas dėl savo nuodėmių? |
|
| 40 |
|
| Patikrinkime savo kelius ir grįžkime prie Viešpaties. |
|
| 41 |
|
| Kelkime savo širdis ir rankas į Dievą danguose. |
|
| 42 |
|
| Mes nusikaltome ir maištavome, ir Tu mums neatleidai. |
|
| 43 |
|
| Tu apsisiautei rūstybe ir persekiojai mus, Tu žudei mus nesigailėdamas. |
|
| 44 |
|
| Tu apsigaubei debesiu taip, kad maldos nepasiektų Tavęs. |
|
| 45 |
|
| Tu padarei mus sąšlavomis ir atmatomis tarp tautų. |
|
| 46 |
|
| Mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus. |
|
| 47 |
|
| Baimė ir žabangai užgriuvo mus, griovimas ir sunaikinimas. |
|
| 48 |
|
| Mano akys pasruvo ašaromis dėl tautos sunaikinimo. |
|
| 49 |
|
| Mano ašaros plūs nesulaikomai, be perstojo, |
|
| 50 |
|
| kol Viešpats pažvelgs iš dangaus į mus. |
|
| 51 |
|
| Aš liūdžiu dėl savo miesto dukterų. |
|
| 52 |
|
| Priešai pagavo mane kaip paukštį be priežasties, |
|
| 53 |
|
| įmetė mane gyvą į duobę, mėtė akmenimis. |
|
| 54 |
|
| Vanduo pakilo iki mano galvos; maniau, esu žuvęs. |
|
| 55 |
|
| Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs. |
|
| 56 |
|
| Tu išgirdai mano balsą. Nenukreipk savo ausies nuo mano šauksmo. |
|
| 57 |
|
| Tu priartėjai, kai šaukiausi Tavo pagalbos, ir tarei: ‘‘Nebijok’‘. |
|
| 58 |
|
| Viešpatie, Tu atėjai man į pagalbą ir išgelbėjai mano gyvybę. |
|
| 59 |
|
| Viešpatie, Tu matei man daromą skriaudą, išspręsk mano bylą. |
|
| 60 |
|
| Tu matei jų įniršį ir visus jų sumanymus prieš mane; |
|
| 61 |
|
| Tu girdėjai jų patyčias ir visus jų sumanymus prieš mane. |
|
| 62 |
|
| Mano priešininkų lūpos visą laiką planuoja pikta prieš mane. |
|
| 63 |
|
| Ar jie sėdi, ar keliasi, aš esu jų daina. |
|
| 64 |
|
| Viešpatie, atlygink jiems pagal jų darbus. |
|
| 65 |
|
| Suteik jų širdims skausmo. Prakeikimas tekrinta ant jų. |
|
| 66 |
|
| Viešpatie, persekiok juos ir nušluok nuo žemės paviršiaus. |
|
|
|
|