Biblija Arba Šventasis 2012
|
| 1 |
| Atmink, VIEŠPATIE, kas mums atsitiko, pažvelk ir pamatyk mūsų gėdą! |
| 2 |
| Mūsų paveldas buvo perduotas svetimiems, mūsų namai – ateiviams. |
| 3 |
| Mes tapome našlaičiais, esame betėviai, mūsų motinos tarsi našlės. |
| 4 |
| Vandenį, kurį geriame, turime pirkti, už savo malkas turime mokėti. |
| 5 |
| Ant mūsų sprando – varovų jungas; jis vargina, neduoda mums pailsėti. |
| 6 |
| Mes tiesiame ranką Egiptui ir Asirijai, kad gautume pavalgyti duonos. |
| 7 |
| Mūsų tėvų, kurie nusidėjo, nebėra, bet mes turime nešti jų kaltes. |
| 8 |
| Vergai mus valdo, nėra kam išvaduoti mus iš jų rankų. |
| 9 |
| Duonos parsinešame, užsitraukdami pavojų gyvybei nuo dykumos kalavijo. |
| 10 |
| Mūsų oda įdegusi kaip krosnis nuo deginančio bado karščio. |
| 11 |
| Sione jie išprievartauja moteris, Judo miestuose – mergaites. |
| 12 |
| Didžiūnai pakariami jų rankomis, nėra pagarbos seniūnams. |
| 13 |
| Jaunuoliai priversti sukti girnas, berniukai kniumba po malkų našta. |
| 14 |
| Seniūnai pasitraukė iš miesto vartų, jaunuoliai – nuo savo muzikos. |
| 15 |
| Dingo mūsų širdies džiaugsmas, gedulu virto mūsų šokiai. |
| 16 |
| Vainikas nukrito mums nuo galvos; vargas mums, nes mes nusidėjome! |
| 17 |
| Mūsų širdys dėl to serga, mūsų akys nuo šių dalykų aptemo, |
| 18 |
| Siono kalnas guli nuniokotas, šakãlai ant jo bastosi. |
| 19 |
| O tu, VIEŠPATIE, viešpatauji amžinai, tavo sostas tveria per visas kartas. |
| 20 |
| Kodėl mus visiškai užmiršai? Kodėl mus palikai taip ilgai? |
| 21 |
| Susigrąžink mus, VIEŠPATIE, kad galėtume sugrįžti! Atnaujink mūsų dienas kaip anksčiau! |
| 22 |
| Nebent tu būtumei mus visiškai atmetęs, ant mūsų įpykęs be saiko?! |
| Išsaugoti užrašus |
https://beblia.bible:81/BibleAudio/lithuanian2012/lamentations/005.mp3
5
5