Topics God Blessing Come As You Are Commandments Curse Financial Blessing Free Will God's Grace God's Love God's Will God's Timing I Will Never Leave You Miracles Names of God Offerings Plans Being Saved Trinity Time Unconditional Love Viruses / Diseases Who God Is Good Character Acceptance Abstinence Accountability Boldness Caring Cleanliness Commitment Confidence Contentment Courage / Brave Compassion Discipline Faith Grateful Hospitality Humble / Humility Honest Honor Integrity Kindness Love Modesty Mercy Patience Sanctification Self-Control Trust Bad Character Anger Betrayal Bullying Bitterness Complaining Conflict Fear Foolish Hypocrite Jealousy Judgmental Lazy Pride Revenge / Vengeance Vanity Violence Sins Abortion Addiction Adultery Apostasy Cursing Divorce Envy Fornication Gluttony Gossip Greed Hate Lust Lying Masturbation Procrastination Theft Life Aging Animals Adoption Birthday Beauty Being Alone Dating Death Depression Disappointment Discernment Exercise Ethics Fasting Finding Love Focus Family Food Guilt Health Happiness Hell Infertility Job Loss Loss Mental Illness Music Marriage Putting God First Pain Parenting Struggle Sex Trials Temptation Verse For Men Verses For Women War Wealth Widows Church Attending Church Birth Of Jesus Church Persecution Deacons False Teachers Going To Heaven Holy Spirit Messiah In The Bible Pastors Praising God Parables From Jesus Pentecost Speaking in Languages Tithing Worship Womens Roles Mysteries Aliens Cancer Destiny Dinosaurs Dragons Dreams Flat / Round Earth Giants in the Bible Last Days / Future Unicorns Angels and Demons Archangels Angels Beelzebub Demons Guardian Angels Lucifer Sorcerer / Magic Math Signs Number 3 Number 5 Number 7 Number 8 Number 10 Additional Alcohol Abundance Abomination Broken Heart Cannibalism Death Penalty Drugs Evil Emotions Halloween Helping the Poor Miscarriage Police Officers Piercings Polygamy Revival Sadness Science Self Defence Slavery Suicide Talent Tattoos Work Good Character: [Hospitality] Hebreos 3:2Jesucristojj phokhapuniw Diosataquejja, juparaquiw aca sirviñataquejj utt'ayata, cunjämatejj Moisesajj Diosan utapan sirviñanjj phokcaraquïnjja uqhama.Isaías 58:7mank'at awtjatarusti mank'a churaña, jan utaninacarusti utamaru catokaña, jan isinirojj ist'ayaña, jake masirusti yanapt'añaraqui.1 Timoteo 5:10Suma luräwinac luririt uñt'atäñaparaquiwa, ucanacasti acanacäñapawa: ¿Wawanac uywpachänti? ¿Utaparu tumpirinac catokerïpachänti? ¿Take asqui cancañampi jilatanacaru yanappachänti? ¿T'akhesirinacarojj yanappachänti? ¿Cuna yakha suma luräwinaccha lurpachäna?Tito 1:8Jan ucasti janc'aquïñapawa utapar visitanac catokañataquejja, takerus qhuyapt'ayirïñapawa, suma amuyun jake, asquiraqui, Diosar catuyata, suma yatichataraqui.1 Pedro 4:8-9[8] Ucat sipansa jumanacanjja munasiñajj utjapunpan, munasiñasti walja juchanacwa perdonaraqui. [9] Korpacht'asipjjaraquim jumanaccamajja mä suma chuymampi. Hechos 16:33-34[33] Ucatsti uca arumpachaw cárcel uñjirejj Pablompir Silasampir chhojjrinacapjja jarekjjäna. Jupasti bautisasjjaraquïnwa familiapamppacha. [34] Uca khepatsti Pablompir Silasampir utapar irpasinwa mank'ayäna. Jupamp familiapampisti Diosar iyawsapjjatapatjja, wal cusisipjjäna. Levítico 19:33-34[33] “Cuna casta tupunacansa, janipuni engañonacjja luramti. [34] Balanzanacamasa, take pesanacamasa, uqhamarac take tupunacamasa phokhatäñapapuniwa. Lucas 14:7-14[7] Jesusajj jawsatanacan suma konuñanacjjaru kont'asipquipanjja aca ejjwa jupanacar churäna: [8] “Cunapachatï maynejj mä casarasïwir jawsaycätam ucqhajja, jan kont'asimti jilïrinacan konuñaparojja, inampis purinispa jumat juc'amp yakha jilïri jawsayatajja, [9] ucat uca jawsirejj jutasin siristam: ‘Konuñam aca maynir churam’ sasa. Ucatsti mä p'enkaw khepa konuñar kont'asir sarasma. [10] Jan ucasti, jawsayatajj khepa konuñar kont'asim; ucat jawsayctam ucajj jutasin jumar sañapataqui: ‘Amigo, nayräjj suma konuñaru past'anim’ sasa. Uqhamanwa mä jach'añchäwi catokäta jumamp chic mesaru kont'atäpqui ucanacan nayrakatapanjja. [11] Qhititejj jach'a jach'a tucu ucajja, jisc'ar tucuyatäniwa, ucampis jisc'ar tucurïqui ucasti jach'ar tucuyatäniwa.” [12] Saraquïnwa jawsayqui uca jakerojj: —Cunapachatï mä mank'añ waquichäta ucqhajja, jan jawsayamti amigomaru, jilanacamarusa, familianacamarusa ni kamir uta jac'amanquirirusa; jupanacajj jawsayapjjaraquïtamwa, uqhamat cutt'ayjjapjjaraquïtam. [13] Uqham mä fiesta lurcät ucqhajja: pobrenacaru, manconacaru, cojonacaru, juyqhunacaru jawsayam; [14] jumajj cusisitäyätawa. Jupanacasti janiw jumarojj cuttayapquiristamti; ucampis jumajj asqui jakenacan jacatatäwipanwa catokjjäta —sasa. Mateo 25:34-46[34] Ucapachaw cupëjjapancquis ucanacarojj sani: ‘Jutapjjam, jumanacajj Awquejjan bendicitanacapa, catokapjjaraquimay wiñay jacañjja jumanacataqui waquichatäquis uca, cawquïritejj aca orake kalltatpacha luratäqui. [35] Cunapachatejj mank'at awtjayascäyäta ucapachaw jumanacajj mank'añ churapjjesta; uqhamarac cunapachatejj umat pharjayascäyät ucqhajj umsa churapjjaraquistawa; korpachasiñ thakhascäyät ucapachajja korpachapjjestawa. [36] Cunapachatejj isejj jan nayan utjquitän ucapachajj jumanacaw churapjjesta; usutäscäyät ucqhajj jumanacaraquiw uñjiri jutapjjesta; carcelancascäyätwa ucarusti jumanacaraquiw tumpir jutapjjesta.’ [37] Asqui jakenacasti juparojj sapjjaniwa: ‘Tata, ¿cunapachas jumarojj mank'at awtjatäsquir uñjapjjsma ucat mank'a churapjjsma? ¿Cunapacharaqui umat pharjatäsquir uñjapjjsma ucat umsa churapjjsma? [38] Jan ucajj ¿cunapachacha korpachayasiñ thakasquir uñjapjjsma ucat korpachapjjsma? Jan ucajj ¿jan isincha uñjapjjsma ucat isi churapjjsma? [39] ¿Cunapacharaqui usutsa, carcelansa uñjapjjsma ucat jumar uñjt'iri jutapjjta?’ [40] Reyejj ucjjarojj saraquiniwa: ‘Khanacwa sapjjsma, nayan mä jilajjarutejj take ucanac lurapjjstajja alt'at chuymanïcchi ucasa, nayaruw uqham lurapjjesta.’ [41] “Ch'ekäjjapancquis ucanacarojj saraquiniwa: ‘Nayat jithektapjjeta maldicitanaca, wiñay akquir ninar sarapjjam cawqhatejj waquichatäqui supayataqui angelanacapampitaqui ucaru. [42] Cunapachatejj mank'at awtjatäscäyäta ucapachasti janiw churapquistati. Umat pharjatäscäyäta ucqhasti janiw umsa churapcaraquistati. [43] Korpachayasiñ thakascäyäta ucqhasti janiraquiw jumanacajj korpachapquistati. Jan isinïcäyäta ucqhajja janiw churapquistati. Usuta jicjjatascäyäta ucqhasa, carcelancascäyät ucapachasa janiw uñjiri jutapquistati.’ [44] Ucapachaw jupanacajj juparojj sapjjani: ‘Tata, ¿cunapachas jumarojj mank'at awtjata umat pharjata, jan utani, jan isini, usuta, carcelana, uñjapjjsma, ucat jan yanapapcsmatejja?’ [45] Reyisti ucjjarojj saraquiniwa: ‘Khanacwa sapjjsma, mä jilajjarutejj alt'at chuymanïtap laycu jan lurapcsta ucajja, nayaruw uqham jan lurapquistati.’ [46] Jichhajj wiñay t'akhesiñaruw jupanacajj sarapjjaraquini, asqui jakenacasti wiñay jacañaruraquiw sarapjjani.” Romanos 12:13-20[13] Maynïr iyawsirinaca pist'ayasipanjja yanapt'apjjam. Visitanac jutipansti sumrac catokapjjam. [14] Bendecipjjaraquim qhitinacatejj jumanacarojj t'akhesiyapctam ucanacarojja. Jupanacataquisti bendicionanaca mayipjjam, jan maldecipjjamti. [15] Cusisipjjaraquim qhitinacatejj cusisitäqui ucanacampejja, jachapjjaraquim jachirinacampejja. [16] Jumanac taypinjja mä amtaniqui jacasipjjam. Janiraqui jach'a jach'a tucupjjamti, jan ucasti alt'at chuymani tucupjjam. Janiraqui wali yatiñanjamas tucupjjaraquimti. [17] Janiraqui ñankhat ñankha cutt'ayapjjamti; cunatejj asquïqui ucrac take jakenacan nayrakatapanjj lurapjjam. [18] Cawquicamatejj jumanacan ch'amanacamajj utjqui, ucacamajj takenimpis sumancapjjam. [19] Munat jilatanaca, jumanac purajj jan uqhamat uqham lurjasipjjamti, jan ucasti Diosar jaytapjjam, jupawa mutuyascani. Kellkatanjja siwa: “Nayaruw wact'itu mutuyascañajja, nayaraquiw phokhascäjja, siw Tatitojja.” [20] Juc'amp saraquiwa: “Uñisirimatejj mank'at awtjatächejja, mank'añ churam, umat pharjatäch ucasti, um churaraquim,” ucjja jupan amthapisisa p'enkasiñapataquiw lurasctajja. Aymara Bible 1997 Biblia Aymara ©Sociedad Bíblica Boliviana 1997